Osteopatijos pradininkas gydytojas  A.T. Stillas

Osteopatijos pradininku laikomas Andrew Taylor Stillas – unikalus žmogus, visą savo gyvenimą pašventęs gydymo metodų tobulinimui. Jis sukūrė osteopatijos koncepcijos pagrindus ir suformulavo pagrindinius principus, kurie iki šiol yra osteopatijos teorijos ir praktikos pagrindas.

istorija stillDaktaras Stillas (1828-1917) gimė Jungtinėse Amerikos Valstijose dvasininko misionieriaus šeimoje. Tėvui pageidaujant, įgijo inžinieriaus specialybę ir net kurį laiką dirbo juo, tačiau... jaunuolio siela buvo linkusi į mediciną

Įgijęs aukštąjį medicininį išsilavinimą, daktaras Stillas pradėjo savo praktiką dirbdamas chirurgu sunkiais pilietinio Šiaurės ir Pietų karo metais.

Po karo daktaras Stillas tęsė bendrą gydytojo praktiką, ir čia jo laukė didelis nusivylimas medicinos galimybėmis. To laikotarpio medicina užsiėmė ne tiek gydymu, kiek ligų klasifikavimu. Gydytojai daug žinojo apie ligų simptomus ir diagnostiką, tačiau gydymo galimybės buvo labai ribotos. Tais laikais naudotos mikstūros, gyvsidabrio preparatai ir opiatai organizmui veikiau buvo nuodai ir žudė ne ką rečiau, negu pačios ligos. Susidūręs su asmenine tragedija, kai jo šeima mirė nuo epidemijos, Andrew Stillas ėmė ieškoti naujų gydymo metodų.

Istorija teigia, kad osteopatijos koncepcija šovė daktarui Stillui į galvą 1879 metų birželio 22 dieną 10 valandą ryto. Pats pirmasis osteopatas šį procesą aprašo kaip praregėjimą. Tačiau prieš tą momentą buvo ilgi tyrimų, praktikos, efektyviausios gydymo sistemos ieškojimo metai.

Osteopatijos pradininkas manė, kad kūnas turi didžiulį savigydos potencialą, todėl jis gali be vargo išgydyti sunkiausias ligas, jeigu tam bus sukurtos optimalios sąlygos.

Pasak daktaro Stillo, kūnas, smegenys ir siela veikia kaip vieninga visuma, nuolat siekdamos palaikyti sveikatą. Osteopato uždavinys – tapti tuo įrankiu, svertu,  kuris padės pradėti vidinio gydymo procesą.

Svarbiausiu kraujotaką ir nervinę reguliaciją pažeidžiančiu veiksniu Stillas laikė trauminį kaulų, sąnarių poslinkį, sukeliantį raumenų spazmus ir užspaudžiantį laisvą skysčių tekėjimą nervų kraujagyslėmis.

Jis rašė: „Jeigu kaulas bus vietoje ir jo judrumas nebus ribotas, jeigu inervacija ir kraujotaka bus sėkmingi, organai gaus visus geram darbui reikalingus elementus ir, žinoma, pasveiks“.

Daktaras Stillas suformulavo paprastus principus, tapusius osteopatinio gydymo pagrindu: vientisas požiūris į organizmą, gero aprūpinimo krauju ir inervacijos svarba, dėmesys funkcijai ir struktūrai, pagarba paciento kūnui.

Nauja gydymo kryptis buvo pavadinta osteopatija,  lotyniškai „osteo“ – kaulas, struktūra, „patio“ – pažeidimas.

Sėkmingam normalios kaulų padėties atstatymui daktaras Stillas sukūrė didelį rankinių diagnostikos ir korekcijos būdų arsenalą. Darbui su slanksteliais, kaulais, sąnariais naudojo labai minkštos technikos. 

Naudodamas švelnius osteopatinius metodus, daktaras Stillas gydė ne tik nervų sistemos ir stuburo problemas – jis sėkmingai gydė vidaus organų darbo sutrikimus ir net infekcines ligas.

Iš pradžių daktaras Stillas osteopatinį priėmimą atlikdavo savarankiškai. Jis galėdavo priimti iki kelių šimtų žmonių per dieną, seansai trukdavo vos kelias minutes ir buvo labai efektyvūs.

Ilgą laiką daktaras Stillas abejojo, ar osteopatijos galima išmokyti kitus gydytojus. Tačiau būtinybė priimti nuolat augantį pacientų srautą privertė jį 1892 m. gegužės 10 d. atidaryti pirmąją osteopatinę mokyklą Kirksvilo mieste, Misūrio valstijoje. Pirmaisiais metais mokykla tilpo viename kambaryje, joje mokėsi apie 20 studentų.

Daktaras Stillas nuodugniai mokė anatomijos ir biomechanikos, to, „ką“ reikia daryti gydant, tačiau nepateikdavo visos informacijos apie praktinius dalykus. Jo nuomone, teisinga kryptimi mąstantis osteopatas pats ras reikiamą pacientų gydymo kelią. Tiesa, vėliau osteopatijos pradininkas vis dėlto pradėjo dalintis technikomis, bet ir toliau skatino savo mokinius ieškoti savarankiško kelio. Galbūt todėl šiuolaikinė osteopatija tokia įvairi, ir kiekvienas praktikuojantis osteopatas turi savo gydymo stilių, nepanašų į kolegų stilių. Tačiau osteopatinio gydymo pagrindą sudaro daktaro Stillo principai: vientisas požiūris į organizmą, gero aprūpinimo krauju ir inervacijos svarba, dėmesys funkcijai ir struktūrai, pagarba paciento kūnui.

65 3

Į pradžią